Dictionary of the Lithuanian Language.
atrėkoti — 1. žr. atrėkauti: Mano vaikai atrėkoja Rm. 2. tr. menk. pagiedoti: Aš kaip nuėjau [bažnyčion], dvi dalys jau buvo atrėkotos, jau paskutinę dalį rėkojo Mžš. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėkoti — 1. intr. kurį laiką rėkauti: Aštuonias dienas išrėkojau – taip sopėjo Ps. | refl.: Išsirėkos, i praeis pasiutys Sml. 2. refl. žr. išrėkauti 3 (refl.): Išsirėkojo, išsidirbo viena kitą – šuva mėsos neėstų! Sml. rėkoti; aprėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nurėkoti — DŽ žr. nurėkauti 1: Vyrai nurėkojo pas seniūną Rm. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; parėkoti; susirėkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
parėkoti — 1. refl. Rm, Ps pasikalbėti: Nuėjo pas kaimyną pasirėkot Ėr. 2. DŽ žr. parėkauti 2: Parėkos parėkos i nutils, tu jo nebijok Sml. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkoti — rėkoti, oja, ojo Pžrl, Krs, rėkoti, oja, ojo Pkr, Lnkv žr. rėkauti: 1. Kad baisu: teip dega, teip pleška to grytelė, žmonys rėkoja, plėnės krinta Mžš. I jis, atsistojęs ant tvoros, kai gaidys rėkoja Šd. Ko rėkoji kaip skerdžius! Šd. Ko rėkojat… … Dictionary of the Lithuanian Language
susirėkoti — žr. surėkauti 1 (refl.): Kur čia tokioj girioj susirėkosi Pg. Gerai neprigirdi, bet šiaip teip susirėkojom Ėr. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; parėkoti; susirėkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
